Priklausomybės testas su vienintelių klausymų

Aš, kaip priklausomybės konsultantas, savo darbo įrankių sąraše turiu kelis testus priklausomybės nuo alkoholio nustatymui.

Ilgiausias – AUDIT testas sudarytas iš 10 klausymų.

Trumpiausias – CAGE iš keturių.

Tačiau aš siūlau dar vieną, dar trumpesnį – tik vieno klausymo testą:

Ar galite nuo šio momento ir iki savo gyvenimo pabaigos gyventi be alkoholio?

Jeigu jūsų atsakymas: „Taip, būtent taip aš ir gyvenu.“ reiškia priklausomybės vienai pavojingiausiu pasaulyje psichotropinei medžiagai – alkoholiui jus neturite – esate laisvas.

Visi kiti atsakymai, tame tarpe: „Galiu, bet…“ sako apie jūsų priklausomybę, nes pasirodo, kad tam tikromis situacijomis jus egzistuoti be alkoholio negalite,
arba bijote, arba nenorite. Priklausomybe pasireiškia labai skirtingai ir taip pat skirtingai žmonės ją pateisina, arba neigia.

Teko užduoti šį klausymą konferencijos skirtos kovai su alkoholių ir narkotikais dalyviams. Kaip manote, kiek dalyviu iš maždaug 100 pakėlė ranką, kad yra laisvi nuo alkoholio?

Teisingai – apie 10%.

O likusieji, arba nukreipė akys į grindis sienas ir lubas, arba žiūrėjo tiesiai į mane su žvilgsnių sakančiu: „Kas tu toks, kad uždavinėti čia mums tokius klausymus?“

Labai vertinu tuos momentus, kai turiu galimybę užduoti tą klausymą pedagogui, reabilitacijos centro vadovui,  policininkui, medikui, mano kolegai – priklausomybių konsultantui…

Privačiame pokalbyje niekada neužduosiu to klausymo neprašant patarimo, bet dažnai žmonės, žinodami apie mano dabartinę veiklą patys priverčia mane užduoti šį klausymą.

Ir vėl reakcija būna įvairi: vieni pradeda diskusija, kiti tučtuojau keičia pokalbio tema.

Pasitaiko ir tokių atsakymų:

– Tai tu nori dabar pasakyti, kad aš, kaip ir 90% Lietuvos suaugusių žmonių esu priklausomas nuo alkoholio??? Kad praktiškai mes visi yra alkoholikai?

Mano atsakymas į panašius klausymus būna toks:

– Visu pirma, stengiuosi nevartoti žodžio alkoholikas, nes pagal mane, tai labai nekonkreti sąvoka. O tai, kad absoliuti dauguma žmoniu mūsų visuomenėje turi tam tikrą priklausomybės alkoholiui laipsnį – tai yra paprasta tiesa. Bet ne aš dėl to nekaltas, ir neverta ant manęs dėl to pyktis.

Pasitaiko vartojančių per šventes žmonių, kurie tą daro ne dėl apsvaigimo, bet tik dėl to, kad neiškristi iš „normaliųjų“ rato. Jie, per visą šventės vakarą suvartoja, ir dažniausiai ne iki galo, vos vieną taure. Reikalas tas, kad jiems visiškai neįdomus alkoholio poveikis.
Jie nesiekia jokio apsvaigimo.
Jiems ir taip linksma.
O tą nuolat pilną šventinį stikliuką arba taurę prieš save jie laiko ir kartu su kitais vis pakelia tik dėl „kompanijos“ ir kad jiems daugiau nepiltu, nes nėra kur.

Pražystu porą tokių žmonių, kuriems uždaviau vieną klausymą, ir kurie atsakė: Taip – galiu gyventi be alkoholio, nes jis man visiškai neįdomus ir nesvarbus.

Tada pasiūliau nevartoti nekiek ir niekada – net ir truputi „už kompaniją“. Pateikiau porą argumentų, dėl ko išlikti blaiviam per visą gyvenimą yra verta. Rezultatas paprastas ir logiškas – tie žmonės dabar nevartoja visiškai, nes paprasčiausiai nemato tame jokios prasmės.

O kaip į šį klausymą atsakysite jus, mielas mano skaitytojau?

Ar galite nuo šio momento ir iki savo gyvenimo pabaigos gyventi be alkoholio?

Pasidalink!
Click Here to Leave a Comment Below 0 comments