Ar tu esi stipresnis už alkoholį?
Dažnai konsultacijoje užduodu šį klausimą:
– Aš niekada nevartoju alkoholio, kaip manai, ar aš esu stipresnis už jį?
– Tai aišku.
– Žinok, kad ne.
– Kodėl?
– Kaip manai, jei aš prieš mūsų konsultaciją išgerčiau, pavyzdžiui 100 gramų degtinės, arba 200 gramų vyno, ar aš dabar kalbėčiau tai pat? Ar mano elgesys ir balso tonas nepasikeistu?
– Tikriausiai taip, kažkiek pasikeistu..
– Štai ir aš manau, kad taip. Ir svarbiausia, aš tikrai nežinau kaip pasikeis. Kaip manai, ką aš darysiu kitaip, išgėrus?. Ant kiek pasikeis mano balsas, ar aš būsiu toks pat ramus ir kantrus? Ar aš pasidarysiu agresyvesnis, ar atvirkščiai ramesnis?
– Aš to nežinau.
– Ir aš nežinau. Ir niekas nežino. Dar negimė tas žmogus, kuris galėtu vartoti etanolį ir visiškai kontroliuoti savo elgesį. Kuris galėtu tikrai žinoti ką ir kaip sakys, ką ir kaip darys po pavartojimo. Tai yra tiesiog neįmanoma. Nes visos psichotropinės medžiagos būtent tą ir daro – keičia mąstymą, ir elgesį. Būtent toks ir yra tikras ir pasirodo vienintelis vartojimo tikslas: pakeisti savo mąstymą ir elgesį.
– O jeigu aš suvartosiu arbatinį šaukštelį, pavyzdžiui alaus, mano elgesys taip pat pasikeis?
– Pats žinai, kad ne. Bet kada paskutinį kartą tu vartojai alkoholį tokiomis mažomis dozėmis? Kokia tokio vartojimo prasmė? Dar nemačiau žmonių vartojančiu tokiais kiekiais. Taip pat nemačiau, kad panašiomis dozėmis alkoholio gaminiai butu parduodami. Visada vartojama tiek, kad ką nors pajaustum: apsvaigimą, šilumą, atpalaidavimą, drąsą ir t.t..
– Bet kai kuriems žmonėms vis dėl to kažkaip pavyksta save kontroliuoti išgėrus.
– Taip, yra nemažai, tiksliau labai daug žmonių manančių galintis kontroliuoti tą, kas atima kontrolę. Jauti prieštaravimą? Save kontroliuoti žmogus gali tik visiškai blaivas (ir tai kad ne visada). Kai tik pavartoja kažkurią mąstymą ir elgesį keičiančia medžiagą – kontrole prarandama. Savaime aišku, kad savikontrolės praradimo laipsnis priklauso nuo pavartojimo dozės. Tačiau laipsnis nesvarbus – svarbu faktas – mes negalime kontroliuoti to kas atima kontrolę. Praktikoje išeina taip, kad būtent vartojantys žmonės mano esą stipresni už alkoholį. Jie mano, kad gali vartoti ir jiems nieko nebus. Neva pavartojus etanolio, jie jaučiasi, kaip vandens išgėrę. Vienas toks stipruolis man pasakė: “Aš dabar esu išgėręs tris stikliukus ir visiškai nieko nejaučiu, galiu toliau laisvai bendrauti, ta dozė manęs visiškai nepaveikė”. Mano klausymas jam buvo toks: “Iš kur tada, kaip manai, aš net per nuotolį, telefonu atpažinau, kad tu esi išgėręs? Kodėl nesukontroliavai save, kad aš neatpažinčiau tavo girtumo? Tai – sakau – paimk dabar savo vaikus, pasodink į mašiną, ir pirmyn”! „Ne – sako – to tikrai nedarysiu! “. „O kodėl – gi save visiškai kontroliuoji?”
Blaivūs žmonės nevartoja etanolio ne dėl to, kad yra stipresni už jį. Visiškai atvirkščiai, jie visada vengia jo, nes žino, kad yra silpnesni, nes žino – nėra žmogaus kuris galėtu atsispirti alkoholio poveikiui, kuris alkoholio pavartojus jaustųsi ir elgtųsi, lyg vandens išgėrę ir visiškai nieko nerizikuotu.
Taip tiesiog nebūna.
