Kaip reklamuoti rūkymą vaikams?

Šį mėnesį, vienoje iš mūsų rajono mokyklų turėjau kelias lekcijas vyresnio amžiaus mokiniams.

Ir viena lekcija man įstrigo ypatingai.

Kaip visada, kalbėjome su vaikais apie priklausomybes: natūralias ir neišvengiamas, žalingas ir žudančias, dvejopas ir t.t.. Vaikai dažniausiai susitvarko su priklausomybių išdėstymu pagal skirtingas kategorijas kuo puikiausiai. Todėl tas darbas gali tapti jiems nuobodus, kol neužduodu jiems tam tikrus klausymus, arba neįvardiju tam tikrus veiksmus, arba dalykus nestandartiškai, o kartais nepolitkorektiškai.

Tiesiai šviesiai.

Štai ir šį kartą paklausiau: kas iš jūsų nerūko ir netraukia veiperių?

Tada ant lentos užrašau rusišką žodį „ЛОХ“. Vaikų reakcija į tą žodį dažniausiai standartine, bet skirtinga.

Tiems, kas rūko, arba traukia veiperį, šitoks posūkis sukelia nepatogumą, jis būna nelauktas ir sukrečiantis, nes iki šiol jie jautėsi klasėje aukščiau už nevartojančius. Jie laikė save drąsesniais, vyresniais, savarankiškesniais, stipresniais ir t.t..

Tie, kas nevartoja, po to žodžio esmės supratimo būtent taip ir pradeda jaustis.

Šioje lekcijoje būtų viskas kaip ir įprasta, bet… .

Šį kartą paklausyti lekcijos nusprendė ir kelios mokytojos.

Ir vieną iš jų mano parašytas žodis „ЛОХ” įžeidė. Reakcija buvo gan stipri ir audringa, su stipriomis emocijomis. Matyt suveikė kelių vaikų žvilgsniai, kurie žinojo apie jos priklausomybę nikotinui.

Ji garsiai pradėjo teisintis pradėsianti rūkyti sąmoningai ir tik po to, kai atliko savo svarbiausią fiziologinę funkciją  – pagimdė vaikus. Jai tada sukako 29. Ir iškarto pridūrė (specialiai vaikams), kad ji tikrai nepataria pradėti vartoti nikotiną per anksti. Kad jai jau galima, o jiems dar ne. Kad mes gyvename laisvoje valstybėje it turime pasirinkimo laisvę.

Mėgstu ir nemėgstu tuos momentus, kai teisinti savo vartojimą savo klientų, mokinių, vaikų, globotinių akyse pradeda soc. darbuotojai, mokytojai, tėvai, auklėtojai. Ir tokie momentai pasitaiko gan dažnai.

Kodėl nemėgstu tų momentų?

Nes eilinį kartą matau problemos mastą. Matau, kad net ir tie žmonės, kurių darbas yra mokyti, gelbėti, auklėti, rodyti pavyzdy patys yra priklausomi (labai džiaugiuosi, kad ne visi ir net ne dauguma).

Ką jie gali papasakoti savo mokiniams arba klientams apie priklausomybę:

• Nevartok, nes bus, kaip man – negalėsi atsikratyti?
• Žiūrėk, aš vartoju ir nieko man (kol kas) baisaus?
• Aš ne lochas?

Kodėl tuos momentus mėgstu?

Nes vaikų akivaizdoje gaunu galimybę užduoti suaugusiam priklausomam žmogui kelis klausymus, arba kai ko paprašyti.

Pavyzdžiui, šį kartą paprašiau tos mokytojos pareklamuoti vaikams rūkymą. Papasakoti apie rūkymo privalumus. Ką vaikai gaus, jeigu jie pradės vartoti nikotiną ne dabar, bet tik nuo 29 metų, o gal tik nuo 40 metų amžiaus?

I šį klausymą, mes su vaikais aiškaus atsakymo nesulaukėme.

Tada sukonkretinau klausymą.

Ką jums duoda rūkymas, arba kuo negauna žmonės nevartojantis nikotino?

Mokytoja, kaip ir praktiškai visi priklausomi žmonės pradėjo atsakinėti į klausymą „kodėl?“. Į tą klausymą atsakymus visi žino: nes pripratau, nes dauguma tai daro, nes kitaip jau negaliu, nes…. Šimtai visiems žinomų priežasčių ir pasiteisinimų.

Tada klausymą patikslinau ir padauginau: ne kodėl, bet kam?

• Koks jūsų rūkymo tikslas?
• Ką gaunate tokio, ko negalėtumėte gauti nevartojant nikotino?
• Koks jūsų pranašumas prieš laisvus nuo nikotino žmones?
• Už ką mokate pinigus?
• Už ką sumokate savo sveikata kas (tikiuosi), jums yra brangiausia?

Ir vėl standartiniai atsakymai: rūkymas nuramina, padeda bendrauti. O šiandien buvo įvardintas ir „privalumas“, kuris prajuokino net ir vaikus: nikotinas numalšina galvos skausmą. Kai aš su tuo sutikau, ir pridūriau, kad gydytojams reikia išrašinėti tabako dūmų traukymą, kaip raminamuosius ir galvos skausmo malšinimo priemone – juoko jau buvo pilna klase.

Labai džiaugiuosi, kad šį kartą juokėsi ir pati mokytoja.

Tikrai suprantu, kodėl ją taip užgavo tas mano parašytas žodis.

Jokiu būdu nenoriu tą mokytoją kaip nors pažeminti. Gerbiu sunkų ir ne visada tinkamai įvertintą mokytojo darbą.

Visiškai atvirkščiai – esu jai už jos pasisakymus, už jos drąsą dėkingas. Nes diskusija užvirė labai audringa, informacinga, efektyvi. Visos šalys gavo naudos, ir aš – nes gavau dar daugiau patirties ir supratimo, ir mokytoja, kuriai teko atsakyti į klausymus, kuriuos jai niekas gyvenime neuždavė.

O kas yra svarbiausia – nauda vaikams, nes jie tuos klausymus ir atsakymus išgirdo labai anksti, daug anksčiau, nei kadaise mes.

Nikotino (vieno pavojingiausio legalaus narkotiko pasaulyje) vartojimo reklama vaikams šį kartą nepavyko 🙂