Ar tu esi stipresnis už alkoholį?

Dažnai konsultacijoje užduodu šį klausimą:

– Aš niekada nevartoju alkoholio, kaip manai, ar aš esu stipresnis už jį?

– Tai aišku.

– Žinok, kad ne.

– Kodėl?

– Kaip manai, jei aš prieš mūsų konsultaciją išgerčiau, pavyzdžiui, 100 gramų degtinės arba 200 gramų vyno, ar aš dabar kalbėčiau taip pat? Ar mano elgesys ir balso tonas nepasikeistų?

– Tikriausiai taip, kažkiek pasikeistų…

– Štai ir aš manau, kad taip. Ir svarbiausia – aš tikrai nežinau, kaip pasikeis. Kaip manai, ką aš darysiu kitaip išgėręs? Kaip pasikeis mano balsas, ar aš būsiu toks pat ramus ir kantrus? Ar aš pasidarysiu agresyvesnis, ar atvirkščiai – ramesnis?

– Aš to nežinau.

– Ir aš nežinau. Ir niekas nežino. Dar negimė tas žmogus, kuris galėtų vartoti etanolį ir visiškai kontroliuoti savo elgesį. Kuris galėtų tikrai žinoti, ką ir kaip sakys, ką ir kaip darys po pavartojimo. Tai yra tiesiog neįmanoma. Nes visos psichotropinės medžiagos būtent tą ir daro – keičia mąstymą ir elgesį. Būtent toks ir yra tikras, ir, pasirodo, vienintelis vartojimo tikslas: pakeisti savo mąstymą ir elgesį.

– O jeigu aš suvartosiu arbatinį šaukštelį, pavyzdžiui, alaus, mano elgesys taip pat pasikeis?

– Pats žinai, kad ne. Bet kada paskutinį kartą tu vartojai alkoholį tokiomis mažomis dozėmis? Kokia tokio vartojimo prasmė? Dar nemačiau žmonių, vartojančių tokiais kiekiais. Taip pat nemačiau, kad panašiomis dozėmis alkoholio gaminiai būtų parduodami. Visada vartojama tiek, kad ką nors pajaustum: apsvaigimą, šilumą, atpalaidavimą, „drąsą” ir t. t.

– Bet kai kuriems žmonėms vis dėlto kažkaip pavyksta save kontroliuoti išgėrus.

– Taip, yra nemažai, tiksliau – labai daug žmonių, manančių galintys kontroliuoti tą, kas atima kontrolę. Jauti prieštaravimą? Save kontroliuoti žmogus gali tik visiškai blaivas (ir tai, kad ne visada). Kai tik pavartoja kažkurią mąstymą ir elgesį keičiančią medžiagą – kontrolė prarandama. Savaime aišku, kad savikontrolės praradimo laipsnis priklauso nuo pavartotos dozės. Tačiau laipsnis nesvarbus – svarbu faktas: mes negalime kontroliuoti to, kas atima kontrolę. Praktikoje išeina taip, kad būtent vartojantys žmonės mano esą stipresni už alkoholį. Jie mano, kad gali vartoti ir jiems nieko nebus. Neva pavartojus etanolio jie jaučiasi kaip vandens išgėrę.

Vienas toks stipruolis man pasakė:

– Aš dabar esu išgėręs tris stikliukus ir visiškai nieko nejaučiu, galiu toliau laisvai bendrauti, ta dozė manęs visiškai nepaveikė.

Mano klausimas jam buvo toks:

– Iš kur tada, kaip manai, aš net per nuotolį – net kalbėdamas telefonu – atpažinau, kad tu esi išgėręs? Kodėl nesukontroliavai savęs, kad aš neatpažinčiau tavo girtumo? Tai – sakau – jeigu save visiškai kontroliuoji, paimk dabar savo vaikus, pasodink į mašiną ir pirmyn!

– Ne – sako – to tikrai nedarysiu!

– O kodėl – gi save visiškai kontroliuoji?

Blaivūs žmonės nevartoja etanolio ne dėl to, kad yra stipresni už jį. Visiškai atvirkščiai – jie visada vengia jo, nes žino, kad yra silpnesni. Jie žino: nėra žmogaus, kuris galėtų atsispirti alkoholio poveikiui, kuris, pavartojęs alkoholio, jaustųsi ir elgtųsi lyg vandens išgėręs ir visiškai nieko nerizikuotų.

Taip tiesiog nebūna.