Tai kas gi čia ligonis?

Įvyko tai prieš keliolika metų, kai jau gyvenau kurį laiką nusprendęs nevartoti alkoholio.

Šventėme kažkieno jubiliejų. Giminaičiai ir pažįstami dar nebuvo įpratę, kad aš visada lieku blaivas. Tad ir šį kartą vienas iš svečių bandė įpilti, o man atsisakius paklausė:

– Už vairo?
– Ne.
– Tai gal užsikodavęs?
– Ne.
– Tai gal esi ligonis?!

Tada nieko neatsakiau, bet tuo momentu man šis tas paaiškėjo.

Esmė ta, kad iki tol, net ir būdamas visiškai blaivas, kompanijose, pobūviuose ir šventėse aš jausdavausi nelabai.

Man nebuvo sunku išlikti blaiviam, tačiau viduje vis krapštėsi nepilnavertiškumo jausmas. Visi išgeria, po to pradeda švęsti, linksmintis, šokti, bendrauti, dainuoti, juoktis ir t. t. O tu sėdi kaip žemę pardavęs. Ir kiti tave gaili: „O, tu vargšas…“.

Tau duoda pauostyti vyną, kad tu įvertintum jį nors iš kvapo. Uostau ir sakau: „Nu jo – tai geras vynas…“ ir čia pat pagalvoju: „Jūs gerkite ir džiaukitės, o man, deja, negalima.“ O šalia sėdi ir visą tą mato mano dar mažamečiai vaikai.

Taigi tada, kai mane pavadino ligoniu, kažkas viduje manęs paklausė: „O kas gi čia yra ligonis ir kas gi tai per liga? Tu esi ligonis, nes nusprendei toliau gyventi blaiviai, nes tiesiog praradai prasmę kvaišalų vartojime? Ligonis tu, kuris gali nubėgti 10 kilometrų ir nuplaukti 1,5 km?“

Jei esi ligonis, reiškia, tau reikia gydytis?
Nuo ko?
Nuo noro gyventi blaiviai?

Nuo noro gauti visus gyvenimo malonumus už dyką, nemokėdamas už natūraliai gaunamus, nuostabius dalykus nei savo pinigais, nei sveikata, nei santykiais, nei savo vaikų ateitimi, kurių net ir už pinigus nenusipirksi? Toks noras yra nenormalus ir ligotas?

Tai jeigu tu esi ligonis, tai kas gi tada čia yra sveikas?

Tas, kuris negali švęsti: linksmintis, bendrauti, šokti, džiaugtis, dainuoti ir t. t. be kvaišalų?
Kuris tiesiog neįsivaizduoja be to „dopingo“ savo gyvenimo tam tikrose situacijose?

Pripažinimas, kad tu negali gauti iš gyvenimo visko be narkotikų, net ir be jų mažų dozių – tai yra sveikata?

Tai kas čia yra nepilnavertiškas?

Tai kas gi čia yra ligonis ir kas yra sveikas žmogus?

Tas įvykis padėjo suprasti, kur yra ta mano mąstymo klaida. Tada įvyko tikras lūžis – aš tiesiog leidau sau viską. Aš supratau, kad esu visiškai sveikas, kad galiu gauti visus tuos dalykus už dyką ir už tai nemokėti ne tik brangiausiais mano gyvenime dalykais, bet netgi ir pinigais.

Dabar panašūs pokalbiai su manim įvyksta panašiai:

– Kodėl ne išgeri – tu už vairo?
– Ne.
– Gal užsikodavęs?
– Ne.
– Tai gal esi ligonis?!
– Aš tai ne – o kaip tau su heroinu arba su „koksu“, gal dabar pavartotum?
– Ką čia nusišneki, aišku, kad ne!!!
– Ne? Tai kodėl – gal už vairo?
– Ne.
– Užsikodavęs?
– Ne.
– Tai gal esi ligonis?!